- karnagalys
- karnagalỹs sm. (34b) karnos galas, prasta karna: Eina, net karnagaliaĩ pliaukši OG191. Pagryčeliais kar̃nagalius nešioja (elgetauja) Kp. Laikau širdį vyža apautą, o kap vyžos nuplyš, tai karnagaliaĩ akis iškapos Rtn. Kar̃klų vyžos nuejo karnagaliaĩs Slk. ^ Graži mergelė karnagaliu susjuosus (vanta) Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.
